Vertinimo kriterijai

DĖL MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ EGZAMINAVIMO

2010 m. spalio 7 d. Nr. V-116

Vilnius

Vykdydamas vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 106-4061) patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 43 punktu:

1.  T v i r t i n u  Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašą (pridedama);

2.  N u s t a t a u, kad įsakymas įsigalioja nuo 2011 m. sausio 1 d.


Generalinis direktorius                                                                                  Ramutis Oleka

____________________

PATVIRTINTA

Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 7 d.
įsakymu Nr. V-116

 

MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS VALDYMO ĮGŪDŽIŲ IR GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJŲ BEI METODŲ APRAŠAS


I. VERTINIMO KRITERIJAI

1. Motorinės transporto priemonės (toliau – transporto priemonė) valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijai ir metodai, taikomi valstybės įmonėje „Regitra“ (toliau – VĮ „Regitra“) egzaminuojant asmenis, siekiančius gauti vairuotojo pažymėjimą arba jį susigrąžinti, jei specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimta metams ar ilgesniam laikui (toliau – egzaminuojamasis).

2. Egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai vairuojant transporto priemonę vertinami pagal tai, ar jis sugeba, atsižvelgdamas į pasirinktos kategorijos transporto priemonės konstrukcinius ir vairavimo ypatumus:

2.1. Patikrinimas prieš važiavimą: atsakyti į tris atsitiktinumo principu parinktus ir egzaminuojamųjų įgūdžius ir gebėjimus vertinti įgalioto VĮ „Regitra“ darbuotojo (toliau – egzaminuotojas) užduotus patikrinimo prieš važiavimą klausimus (1 priedas) bei pasirengti važiuoti saugiai:

2.1.1. sureguliuoti vairuotojo sėdynę taip, kad galėtų efektyviai naudotis valdymo įtaisais ir valdyti transporto priemonę:

2.1.1.1. kojos nesuglaustos, dešine koja gali valdyti stabdžių paminą;

2.1.1.2. sėdynės pagrindas palaiko kojas, kaire koja gali iki galo nuspausti sankabos paminą;

2.1.1.3. paminas nuspaudus iki galo, kojų keliai truputį sulenkti ir visiškai neišsitiesia;

2.1.1.4. visiškai apsukti vairą, kai rankos per alkūnes šiek tiek sulenktos, o pečiai atremti į sėdynės atlošą;

2.1.1.5. atramos galvai padėtis atitinka galvos aukštį ir yra maždaug ties ausų viršumi;

2.1.1.6. sėdynės pagrindo aukštis ir atlošo padėtis tinka vairuotojui;

2.1.1.7. vairo padėtis tinka vairuotojui, netrukdo valdyti svirtis, jungiklius ir matyti kontrolės prietaisus, nekliudo kojoms;

2.1.2. sureguliuoti veidrodžius taip, kad per juos galėtų matyti kiek įmanoma daugiau:

2.1.2.1. vidinio užpakalinio vaizdo veidrodžio viduryje – galinis langas;

2.1.2.2. šoniniuose užpakalinio vaizdo veidrodžiuose – nedidelė automobilio šono dalis ir perspektyvinis kelio vaizdas.

2.2. Papildomi valdymo įtaisai: sureguliuoti ir naudotis visais papildomais transporto priemonės valdymo įtaisais, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti:

2.2.1. įsitikinti, kad automobilio durys uždarytos;

2.2.2. užsisegti ir sureguliuoti saugos diržą taip, kad:

2.2.2.1. apatinė jo dalis juostų kūną žemiau pilvo (per klubus);

2.2.2.2. jis nebūtų susisukęs;

2.2.2.3. saugos diržas tolygiai juostų kūną – tarp diržo ir kūno nebūtų pašalinių daiktų;

2.2.2.4. viršutinis diržo tvirtinimo taškas atitiktų vairuotojo peties aukštį (jei įmanoma);

2.2.3. atrakinti vairo užraktą;

2.2.4. vesti variklį transporto priemonei tinkamiausiu būdu, kad variklis užsivestų ir veiktų, o transporto priemonė nejudėtų;

2.2.5. žino, ką daryti, jei variklis neužsivedė arba užgeso;

2.2.6. užvedęs variklį, patikrinti matavimo prietaisų ir įspėjamųjų signalų rodmenis:

2.2.6.1. žino, ką daryti, jei įspėjamasis signalas laiku neišsijungia;

2.2.6.2. žino, ką daryti, jei matavimo prietaisai rodo, kad yra problema;

2.2.7. važiuojant reaguoti į matavimo prietaisų ir įspėjamųjų signalų rodmenis:

2.2.7.1. žino, ką daryti, kai įsijungia įspėjamasis signalas ar matavimo prietaisai rodo, kad yra problema;

2.2.7.2. sureaguoja mažiau kaip per 30 sekundžių;

2.2.8. surasti ir, kai reikia, naudoti žibintų, posūkio signalo rodyklių, garso signalo ir avarinės šviesos signalizacijos, valytuvų, ventiliacijos, priekinio stiklo apipūtiklio, klimato kontrolės, šoninio lango jungiklius ir kitus valdymo įtaisus;

2.2.9. užgesinti variklį transporto priemonei tinkamu būdu prieš išlipant iš (nulipant nuo) jos;

2.2.10. patikrinti, ar paliekamos stovėti transporto priemonės:

2.2.10.1. degimas išjungtas;

2.2.10.2. langai uždaryti;

2.2.10.3. raktas ištrauktas;

2.2.10.4. visos durys užrakintos.

2.3. Sankabos valdymas: valdyti sankabą važiavimo sąlygas atitinkančiu būdu, kuris užtikrintų sklandų pavarų perjungimą ir galios perdavimą varantiesiems ratams, be reikalo neužgesinti variklio:

2.3.1. jungdamas (įjungdamas, perjungdamas ar išjungdamas) pavaras iki galo nuspausti sankabos paminą (svirtį) ir ją valdyti;

2.3.2. vengti važiuoti nevisiškai įjungus sankabą, nenukėlus kojos (rankos) nuo sankabos paminos (svirties) ar važiuoti savirieda. Koja (ranka) neturi būti atremtos į sankabos paminą (svirtį), kai transporto priemonės variklis veikia, išskyrus atvejus, kai reikia pradėti važiuoti ir vėl sustoti lėtai judančio transporto sraute;

2.3.3. nukelti koją (ranką) nuo sankabos paminos (svirties), išskyrus tuos atvejus, kai jungia pavaras, sustoja, manevruoja mažu greičiu ir dėl to reikia važiuoti nevisiškai įjungus sankabą, padėjus koją (ranką) ant sankabos paminos (svirties) ar važiuojant savirieda;

2.3.4. stabdydamas nuspausti stabdžių paminą anksčiau, nei išjungia sankabą, kad išvengtų saviriedos. Tai nėra būtina pradedant važiuoti ir vėl sustojant lėtai judančio transporto sraute ar sustojant įkalnėje;

2.3.5. išjungti sankabą tik prieš pat transporto priemonei sustojant, neperjungiant pavaros į žemesnę ir neužgesinant variklio. Egzaminuojamasis turi nukelti koją (ranka) nuo sankabos paminos (svirties) sustojęs ir įjungęs neutralią pavarą;

2.3.6. sklandžiai pajudėti iš vietos taip, kad transporto priemonė netrūkčiotų. Padaręs klaidą, ištaisyti ją nedelsdamas, kad padaryta klaida neįtakotų kitų vairavimo elementų;

2.3.7. jei reikia, nuspausti sankabos paminą du kartus (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos).

2.4. Akceleratoriaus valdymas: sklandžiai valdyti akceleratoriaus paminą arba motociklo kuro padavimo reguliatorių (droselį):

2.4.1. keisdamas greitį, sklandžiai judinti akceleratoriaus paminą arba motociklo kuro padavimo reguliatorių (droselį). Naudoti akceleratorių, kai transporto priemonė juda nedaug;

2.4.2. naudoti akceleratorių pastoviam greičiui išlaikyti;

2.4.3. važiuojant įkalne daugiau naudoti akceleratorių, o ne pavaras, kad būtų išlaikytas pastovus greitis;

2.4.4. išlaiko pastovų greitį, per daug neakceleruoja važiuodamas išlanka (posūkiu ar vingiu);

2.4.5. akceleruoti tik išvažiuojant iš išlankos (posūkio ar vingio), atsižvelgiant į tai, kaip važiavimo trajektorija grąžinama į tiesę;

2.4.6. važiuodamas transporto priemone su automatine pavarų dėže išlanka ir slidžiu keliu, valdyti akceleratoriaus paminą švelniai, kad žemesnė pavara įsijungtų šiek tiek anksčiau, nei to reikės: prieš išlanką ar slidesnės nei prieš tai buvusios kelio dangos ruožą;

2.4.7. valdyti akceleratorių įvertinus važiavimo krypties, greičio, kelio dangos ir profilio pasikeitimus taip, kad keleiviai netrūkčiotų, padangos nespiegtų ir neprarastų sukibimo su kelio danga;

2.4.8. baigdamas perjungti pavarą, suderinti variklio sūkius su važiavimo greičiu.

2.5. Pavaros pasirinkimas: tinkamai pasirinkti ir naudotis visomis pavaromis pagal transporto priemonės greitį ir jos techninius duomenis bei eismo sąlygas:

2.5.1. įsitikinti, kad pasirinkta pavara leis pajudėti iš vietos reikiama kryptimi neperkraunant variklio;

2.5.2. perjungti pavaras sklandžiai, kad keleiviai netrūkčiotų;

2.5.3. įjungti (perjungti) pavarą per tris sekundes ar greičiau (laikas nuo sankabos paminos nuspaudimo pradžios iki jos atleidimo);

2.5.4. pasirinkti greitį ir vairavimo sąlygas atitinkančią pavarą, kad transporto priemonė nepradėtų slysti, variklis nebūtų perkrautas arba nedirbtų per dideliais sūkiais;

2.5.5. perjungti pavarą šiek tiek anksčiau, nei to reikės (kaip prieš nusileidimą stačia nuokalne);

2.5.6. pasirinkti tinkamą pavarą (jei reikia) prieš:

2.5.6.1. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos arba zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių);

2.5.6.2. pasukant sankryžoje ar į įvažiavimą į šalia kelio esančią teritoriją;

2.5.6.3. lenkiant;

2.5.7. perjungti pavaras iš esmės tik tada, kai automobilis važiuoja tiesiai, t. y. atleisti sankabos paminą, kol transporto priemonė važiuoja tiesiai, nes pavaros perjungimas nebaigtas, kol iki galo neatleista sankabos pamina;

2.5.8. neperjungti pavarų važiuojant sankryžoje ar išlankoje, jei suka vairą. Perjungti pavaras išlankoje / sankryžoje galima tik tada, jei tuo pačiu metu nesukamas vairas ir jei pavaros perjungimas netrukdo transporto priemonei judėti tolygiai;

2.5.9. važiuojant nuokalne pasirinkti tinkamą pavarą, kuria važiuojant variklis padėtų stabdyti (jeigu būtina) ir stabdžiai nebūtų per daug ar per ilgai naudojami;

2.5.10. pasirinkti pavarą, kuri leidžia palikti transporto priemonę stovėti saugiai:

2.5.10.1. transporto priemonėje su mechanine pavarų dėže įjungta pirmoji pavara, jei transporto priemonė stovi lygioje vietoje arba įkalnėje, arba atbulinės eigos pavara, jei transporto priemonė stovi nuokalnėje;

2.5.10.2. transporto priemonėje su automatine pavarų dėže pavarų selektorius yra „Park“ pozicijoje.

2.6. Vairo valdymas: valdyti vairą saugiai ir nenukrypstant laikytis pasirinktos trajektorijos visomis eismo sąlygomis. Sukti vairą tinkamu būdu:

2.6.1. atliekant manevrą įsitikinti, kad transporto priemonė juda tinkama kryptimi;

2.6.2. išlaikyti tikslią trajektoriją važiuojant tiesiai, išlanka arba išvažiuojant iš jos;

2.6.3. nesugriebti vairo per standžiai;

2.6.4. laikyti vairą abiem rankomis, jei nesinaudoja kitais valdymo įtaisais;

2.6.5. sukti vairą sklandžiai, kad transporto priemonė važiuotų tiksliai ten, kur reikia;

2.6.6. sugebėti pasukti vairą dar labiau, jei to reikia;

2.6.7. važiuojant tiesiai, vairą laikyti suėmus už apvado išorės taip, kad delnai rodytų „be dešimt dvi“ arba „be penkiolikos trys“, jei vairą įsivaizduoti kaip laikrodžio ciferblatą;

2.6.8. jei, grąžindamas važiavimo trajektoriją į tiesę, leidžia vairui slysti tarp pirštų, transporto priemonė turi važiuoti tinkama trajektorija;

2.6.9. patikrinti, ar paliekamos stovėti transporto priemonės priekiniai ratai tinkamai pasukti į šaligatvio kraštą (bortelį) ar kelkraštį.

2.7. Stabdymas:

2.7.1. sustabdyti ir išlaikyti vietoje transporto priemonę darbiniu stabdžiu:

2.7.1.1. neįtempdamas (neperkraudamas) jokių transporto priemonės mechaninių dalių;

2.7.1.2. taip, kad transporto priemonė ir keleiviai netrūkčiotų;

2.7.1.3. saugiai, veikiant varikliui;

2.7.1.4. išlaikyti transporto priemonę vietoje, kol bus įjungta pavara;

2.7.2. naudoti stabdžius eismo situaciją atitinkančiu būdu:

2.7.2.1. transporto priemonės greičiui sulėtinti;

2.7.2.2. naudoti stabdžius, kai transporto priemonė važiuoja tiesiai;

2.7.2.3. pasirinkti tinkamiausią stabdyti kelio paviršiaus dalį;

2.7.2.4. važiuodamas nuokalne stabdyti ir varikliu;

2.7.2.5. taip, kad transporto priemonė neslystų;

2.7.2.6. keisti stabdžių paminos spaudimą, atsižvelgiant į kelio paviršiaus išilginio profilio pasikeitimus;

2.7.2.7. prieš įjungiant žemesnę pavarą sulėtinti greitį stabdžiais;

2.7.2.8. prieš išlanką šiek tiek atleisti stabdžių paminą, kad padidintų vairo įtaką. Prieš išlanką (posūkį ar vingį) stabdoma stipriau, o prieš pradedant sukti vairą stabdžių pamina šiek tiek atleidžiama, kad būtų pakankamas padangos sukibimas su kelio danga;

2.7.2.9. keisti stabdžių paminos spaudimą tol, kol transporto priemonė visiškai sustoja;

2.7.2.10. sustabdyti transporto priemonę kuo arčiau pasirinktos vietos (ne didesniu kaip 1 metro atstumu);

2.7.3. stabdyti transporto priemonę sklandžiai ir palaipsniui:

2.7.3.1. iš pradžių stabdyti švelniai, paskui sklandžiai keisti spaudimą atsižvelgiant į tai, kaip transporto priemonė lėtėja. Prieš sustojant šiek tiek sumažinti spaudimą, kad būtų išvengta keleivių trūkčiojimo, paskui palengva vėl jį padidinti;

2.7.3.2. valdyti stabdžių paminą dešine koja;

2.7.4. saugiai sustoti atliekant įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą;

2.7.5. vairuojant motociklą, naudoti priekinius ir užpakalinius stabdžius lėtinant greitį ir sustojant (važiuojant labai lėtai gali būti naudojamas tik užpakalinis stabdys stabilumui padidinti):

2.7.6. stovėjimo stabdį naudoti, kai transporto priemonė nejuda:

2.7.6.1. jei palieka ją stovėti arba jei neketina pradėti važiuoti nedelsiant;

2.7.6.2. jei reikia pajudėti iš vietos sustojus įkalnėje. Stovėjimo stabdžio naudoti nereikia, jei galima sklandžiai pajudėti iš vietos ir be jo;

2.7.6.3. patikrinti, ar stovėjimo stabdys laiko transporto priemonę;

2.7.7. sklandžiai pajudėti iš vietos įkalnėje ar nuokalnėje:

2.7.7.1. taip, kad transporto priemonė nepariedėtų priešinga, nei numatyta važiuoti, kryptimi;

2.7.7.2. įsitikinti, kad stovėjimo stabdys visiškai atleistas (išjungtas).

2.7.8.  2.7.2.3, 2.7.2.6, 2.7.2.9 ir 2.7.3.1 punktuose aprašyti veiksmai neturi būti vertinami tais atvejais, kai egzaminuojamasis stabdo staigiai, bet visiškai kontroliuoja situaciją, kad išvengtų pavojaus, kuris nuo jo nepriklauso.

2.8. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:

2.8.1. transporto priemone važiuojamojoje dalyje užimti tokią padėtį, kuri būtų saugi:

2.8.1.1. paliktų stovėti saugiai kitų automobilių atžvilgiu, bent jau 1,5 m atstumu iš šono, kad automobilio durys galėtų atsidaryti;

2.8.1.2. besikartojančių pavojų (tokių, kaip įvažiavimai į šalia kelio esančias teritorijas) iš abiejų kelio pusių atžvilgiu;

2.8.1.3. transporto priemonių, artėjančių kertamais keliais, atžvilgiu;

2.8.2. jeigu tai saugu ir neprieštarauja Kelių eismo taisyklėms, pasirinkti tokią transporto priemonės padėtį, kad galėtų matyti kuo daugiau ir kad kiti eismo dalyviai galėtų jį matyti kuo geriau:

2.8.2.1. atsilikti nuo stambiagabaritės transporto priemonės, kad matytų daugiau kelio priekyje;

2.8.2.2. artėdamas prie blogai apžvelgiamos sankryžos, pasitraukti prie važiuojamosios dalies vidurio, kad matytų kuo toliau už posūkių;

2.8.3. pasirinkti tokią transporto priemonės padėtį, kad būtų kuo toliau nuo pavojingų daiktų:

2.8.3.1. pasitraukti kuo dešiniau artėjant prie įkalnės viršūnės arba arčiau kelio vidurio, važiuojant pro paliktas stovėti transporto priemones;

2.8.3.2. važiuoti taip, kad tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės ir kito eismo dalyvio būtų kuo didesnis.

2.9. Padėties pasirinkimas manevruojant:

2.9.1. pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį, atliekant specialiuosius važiavimo atbuline eiga manevrus, aprašytus 2 priede:

2.9.1.1. pradėti manevrą iš tokios padėties, kad kuo mažiau kartų būtų keičiama judėjimo kryptis;

2.9.1.2. pastatyti transporto priemonę į laikino stovėjimo vietą kuo tiksliau;

2.9.1.3. neatsiremti ir neužvažiuoti ant šaligatvio krašto;

2.9.2. atlikti manevrus tik tada, kai kiti eismo dalyviai supranta jo ketinimus;

2.9.3. manevruodamas be reikalo neblokuoti transporto srauto ir neužkirsti kelio kitiems eismo dalyviams, jei galima to išvengti;

2.9.4. pradėti ir pabaigti manevrus sklandžiai ir tolygiai;

2.9.5. kai egzaminuojamasis atlieka specialiuosius važiavimo manevrus, vertinami ir kiti egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai.

2.10. Padėties pasirinkimas sukant į dešinę: įvairiose posūkių į dešinę situacijose pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio.

2.11. Padėties pasirinkimas sukant į kairę: įvairiose posūkių į kairę situacijose pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio.

2.12. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis: žvalgytis, stebėti ir kontroliuoti eismo aplinką visomis kryptimis, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti:

2.12.1. patikrinti per užpakalinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį, pasukti galvą per atitinkamą petį prieš:

2.12.1.1. pradedant važiuoti;

2.12.1.2. pakeičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau;

2.12.2. įsitikinti, kad manevras bus atliktas saugiai:

2.12.2.1. apžvelgti visą plotą, kuriame transporto priemonė važiuos atliekant manevrą. Paskui patikrinti, ar saugu važiuoti pasirinkta kryptimi;

2.12.2.2. manevruojant žvalgytis ir stebėti situaciją daugiau nei viena kryptimi, bet žiūrėti tinkama kryptimi tinkamu laiku;

2.12.3. stebėti tuo pat metu įvairiomis kryptimis judančius kitus eismo dalyvius.

2.13. Veidrodžių naudojimas: naudotis užpakalinio vaizdo veidrodžiais kaip neatsiejama transporto priemonės valdymo sistemos dalimi, vertinant bet kokį esamą ar galimą pavojų.:

2.13.1. pažiūrėti į užpakalinio vaizdo veidrodžius prieš:

2.13.1.1. pradedant važiuoti;

2.13.1.2. pakeičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau;

2.13.1.3. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos ir zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių);

2.13.1.4. sulėtinant greitį, stabdant (maždaug prieš 3 sekundes) ir pradėjus stabdyti (maždaug po 1 sekundės);

2.13.1.5. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;

2.13.1.6. įvažiuojant į kelio vingį gyvenvietėje;

2.13.1.7. lenkiant;

2.13.2. naudotis veidrodžiais, kai to reikia, bet nereguliuoti jų manevruojant.

2.14. Įspėjamųjų signalų naudojimas: laiku parodyti atitinkamos krypties posūkio signalą, kad aiškiai įspėtų kitus eismo dalyvius ir jų neklaidintų, taip pat laiku jį baigti rodyti:

2.14.1. iš anksto (likus ne mažiau kaip 30 metrų iki manevro pradžios) įjungti atitinkamo posūkio šviesos signalą prieš:

2.14.1.1. keičiant važiavimo kryptį ar pasukus, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau;

2.14.1.2. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;

2.14.1.3. pradedant manevrą;

2.14.2. rodyti posūkio signalą:

2.14.2.1. bent jau 5 sekundes prieš pradedant važiuoti;

2.14.2.2. iki manevras bus baigtas;

2.14.3. išjungti posūkio signalą ne vėliau, nei jis įsijungia tris kartus po manevro.

2.15. Eismo pavojų įvertinimas:

2.15.1. laiku (turėdamas laiko stabdyti, greitėti ar sklandžiai pasitraukti į kitą kelio dalį, kad išvengtų susidūrimo), nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir su deramu atsargumu reaguoti į:

2.15.1.1. transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi įvairiais greičiais;

2.15.1.2. ypatingus atvejus: specialiąsias transporto priemones, kliūtis, kelio remonto darbų vietas, didelius kelio dangos pasikeitimus, siaurius tiltus, gyvūnus;

2.15.1.3. pėsčiuosius: vaikštančius tarp ar šalia paliktų automobilių, einančius pėsčiųjų taku ar stovinčius skiriamojoje juostoje (ant saugumo salelės), važiuojančius neįgaliųjų vežimėliais, riedučiais, riedlente, einančius keliu ar per sankryžą;

2.15.1.4. lėtaeiges transporto priemones: dviratininkus, mopedų vairuotojus, traktorius ar kitas savaeiges mašinas;

2.15.1.5 vietas, kur gali susikirsti keliai su kitais eismo dalyviais: blogai apžvelgiamos sankryžos, pėstieji, dviratininkai, užstojančios vaizdą transporto priemonės;

2.15.1.6. nukreipti žvilgsnį į tai, kas gali kelti ar kelia pavojų ir imtis išvengiamųjų veiksmų;

2.15.2. vertinant šį veiksmą, turi būti atsižvelgta į transporto priemonės greitį, bet kokį egzaminuojamojo išvengiamąjį veiksmą ir situacijos pavojingumą.

2.16. Sprendimų priėmimas:

2.16.1. tinkamai vadovautis važiavimo pirmumo taisyklėmis; įvertinti eismo situaciją ir, nepriklausomai nuo to, ar ji aprašyta Kelių eismo taisyklėse, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų vairuoti efektyviai:

2.16.1.1. kartu su kitomis transporto priemonėmis, važiuojančiomis ta pačia kryptimi, kai nėra reikalo nuolat koreguoti tarpą iki kitų transporto priemonių, važiuojančių tuo pačiu greičiu;

2.16.1.2. nedaug besikeičiančiomis eismo salygomis, kai dauguma transporto priemonių juda ta pačia kryptimi ir tuo pačiu greičiu, kai nereikia priimti sudėtingų sprendimų dėl to, kad gali būti užkirstas kelias, dėl besikeičiančios kelio paviršiaus būklės, staigių posūkių ar stačių įkalnių / nuokalnių;

2.16.1.3. esant intensyviam eismui, reaguoti į eismo situacijas ir sąlygas;

2.16.1.4. specifiniuose keliuose: greitkeliuose, automagistralėse;

2.16.2. kuo tiksliau parinkti ir pasinaudoti saugiu tarpu transporto sraute:

2.16.2.1. važiuojant per sankryžą;

2.16.2.2. persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą;

2.16.2.3. pradedant važiuoti arba įvažiuojant į kelią;

2.16.2.4. lenkiant;

2.16.3. daryti tai, ko tikisi kiti eismo dalyviai, kad nepriverstų kitų eismo dalyvių imtis išvengiamųjų veiksmų;

2.16.4. planuoti ir laiku priimti teisingą sprendimą, tinkamai įvertinęs greitį ir atstumą iki bet kokio eismo objekto (transporto priemonės ar pėsčiųjų), kad nereikėtų veikti staigiai:

2.16.4.1. dėl kitų eismo dalyvių veiksmų;

2.16.4.2. dėl to, kad gali būti užkirstas kelias, dėl besikeičiančios kelio paviršiaus būklės, staigių posūkių ar stačių įkalnių / nuokalnių;

2.16.5. padaręs klaidą ir atsidūręs pavojingoje situacijoje ar pažeidęs Kelių eismo taisykles ištaisyti klaidą anksčiau, negu ji sudarys problemų;

2.16.6. negalėdamas laisvai pravažiuoti, rasti būdą, kaip saugiai ir nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, išvengti problemos;

2.16.7. sąveikauti su kitais vairuotojais, t. y. padėti įsilieti į transporto srautą, ypač kai kelias užimtas, persirikiuoti;

2.16.8. elgtis tinkamai, jei kiti eismo dalyviai daro kažką, kas gali būti pavojinga;

2.16.9. patikrinti, ar palikta stovėti transporto priemonė stovi:

2.16.9.1. ten, kur tai leidžiama;

2.16.9.2. saugiai (padėtis saugi).

2.17. Saugaus atstumo pasirinkimas: vairuoti transporto priemonę taip, kad atstumas iki prieš ir šalia važiuojančių ar stovinčių transporto priemonių (paliktų stovėti transporto priemonių atžvilgiu – bent jau 1,5 m atstumu iš šono, kad automobilio durys galėtų atsidaryti) būtų saugus, ir sustabdyti ją tinkamoje padėtyje transporto sraute. Atstumas iki priešais važiuojančios transporto priemonės vertinamas pagal laiką, per kurį transporto priemonė nuvažiuoja šį atstumą.

2.18. Greičio pasirinkimas: greitėti tolygiai, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir neviršyti leistino greičio, pasiekti reikiamą greitį, atliekant įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą:

2.18.1. kontroliuoti transporto priemonės važiavimo greitį, atlikdamas manevrus:

2.18.1.1. išlaikyti pakankamai lėtą greitį, kad galėtų kompensuoti bet kokią daromą klaidą;

2.18.1.2. transporto priemonė turi judėti tolygiai ir sklandžiai;

2.18.2. pasirinkti tinkamą greitį prieš:

2.18.2.1. jungiant žemesnę pavarą, kad perjungus pavarą transporto priemonė netrūkčiotų arba variklis nedirbtų per dideliais sūkiais;

2.18.2.2. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos ir zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių);

2.18.2.3. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;

2.18.2.4. lenkiant;

2.18.3. artėjant prie įkalnės viršūnės, blogai apžvelgiamos sankryžos ar vingio, sulėtina greitį, kol pamatys, kad toliau važiuoti saugu;

2.18.4. pasirinkti važiavimo greitį pagal atstumą, kuriuo kelias matomas priekyje ir iš šonų:

2.18.4.1. blogai apžvelgiamose sankryžose / kelio vingiuose;

2.18.4.2. įkalnės viršuje;

2.18.4.3. važiuojant pro paliktas stovėti transporto priemones;

2.18.4.4. stipriai lyjant, esant dulksnai, migloje, rūke ir dūmuose, sulėtinti greitį, kad galėtų sustoti nuvažiavęs matomą kelio ruožą.

2.19. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas: vykdyti bet kokį eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo ar kelių ženklinimo reikalavimą; sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja eismo reguliavimo signalai, kelio ženklai ar kelių ženklinimas, pagal kelio ženklus ir kelių ženklinimą pasirinkti reikiamiems manevrams atlikti tinkamas eismo juostas.

2.20. Nuoseklumas:

2.20.1. tinkama seka atlikti veiksmus, kurie sudaro transporto priemonės valdymo sistemą (trajektorija – veidrodžiai – signalai – greitis – pavaros – veidrodžiai – išvengiamieji veiksmai – greitėjimas), artėdamas prie bet kokio esamo ar galimo pavojaus;

2.20.2. (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) nuosekliai atlikdamas visus reikiamus veiksmus saugiai atkabinti priekabą, pastatyti vilkiką greta priekabos ir po to važiuoti, kad vėl ją prikabintų, bei parengti transporto priemonių junginį važiuoti.

2.21. Pusiausvyra ir motociklo valdymas: išlaikyti motociklo pusiausvyrą ir valdyti jį važiuodamas įvairiu greičiu ir įvairiomis eismo sąlygomis.

2.22. Sėdėsena: važiuoti motociklu sėdint tokioje padėtyje, kuri būtų saugi ir patogi.


II. VERTINIMO METODAI

3. Egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK), nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK).

4. KK – veiksmas, kuris:

4.1. parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių / gebėjimų lygį ar nepagarbą / neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu;

4.2. gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją).

5. KK, susijusios su egzaminuojamojo įgūdžiais ir gebėjimais, bet tiesiogiai nesusijusios su veiksmais, aprašytais 2 punkte, vadinamos bendrosiomis kritinėmis klaidomis (toliau – BKK). Vertinamos keturios BKK:

5.1. egzaminuotojo įsikišimas;

5.2. eismo įvykis (susidūrimas, užvažiavimas ant kliūties ir pan);

5.3. pavojinga situacija;

5.4. privalomų nurodymų nevykdymas.

6. NK – veiksmas, kuris parodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, bet vienas pats nekelia grėsmės jokiam eismo dalyviui ar netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės, t. y. nesudaro potencialiai pavojingos situacijos. Vertinama egzaminuojamojo padarytų NK visuma.

7. SPK – tai šešios NK, atliekant tą patį vertinamą veiksmą. SPK gali būti pažymėta vertinant:

7.1. sankabos valdymą (užgesintas variklis ir važiavimas išjungta sankaba);

7.2. pavaros pasirinkimą;

7.3. vairo valdymą;

7.4. padėties pasirinkimą manevruojant;

7.5. padėties pasirinkimą važiuojamojoje dalyje;

7.6. situacijos stebėjimą (žvalgymasis per petį);

7.7. įspėjamųjų signalų naudojimą;

7.8. pusiausvyrą bei motociklo valdymą (vairuojant motociklą).

8. Egzaminas laikomas pradėtu po to, kai egzaminuotojas supažindina egzaminuojamąjį su egzamino sąlygomis ir tvarka bei atsako į egzaminuojamojo klausimus. Kiekvienas klaidingas ar netinkamas egzaminuojamojo veiksmas vertinamas kaip viena klaida. Egzaminuojamojo padarytos klaidos ir jų skaičius lemia egzamino rezultatą. Egzaminuojamojo padarytas klaidas, jo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei egzamino rezultatą egzaminuotojas rašo vairavimo egzamino protokole. Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas.

9. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro:

9.1. devynias ir daugiau NK;

9.2. šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK.

10. Egzaminas nutraukiamas ir vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis:

10.1. atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus uždaroje aikštelėje, padaro devynias ir daugiau NK arba šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK. Šiuo atveju egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai vairuojant transporto priemonę kelyje netikrinami. Patikrinimo prieš važiavimą metu padarytos klaidos įskaičiuojamos į bendrą egzamino rezultatą;

10.2. padaro vieną KK (taip pat ir BKK). Egzaminuojamasis, jei to pageidauja, grąžinamas atgal į VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą kaip įmanoma trumpiausiu maršrutu. Šiuo atveju transporto priemonę vairuoja egzaminuotojas;

10.3. atsisako atlikti bet kurią egzamino dalį, taip pat pradėti ar užbaigti specialųjį važiavimo manevrą;

10.4. egzaminuojamasis (ar kitas asmuo už jį) bando daryti įtaką egzaminuotojo sprendimui;

10.5. yra veikiamas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

10.6. egzamino metu gauna trečiųjų asmenų nurodymus.

11. Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas, jei nėra pagrindo vertinti jį kaip neišlaikytą.

12. Egzaminas nevertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas, jei nutraukiamas dėl nuo egzaminuojamojo nepriklausančių priežasčių:

12.1. ligos;

12.2. eismo įvykio ne dėl egzaminuojamojo kaltės;

12.3. pasikeitusių oro sąlygų (stipri liūtis, pūga ar pan);

12.4. transporto priemonės gedimo.

 

III. NEKRITINĖS IR SPECIFINĖS PASIKARTOJANČIOS KLAIDOS

13. Patikrinimas prieš važiavimą:

NK – nesugeba surasti egzaminuotojo nurodytų transporto priemonės valdymo įtaisų ar įrangos; pademonstruoti savo žinių ar sugebėjimų, kaip juos valdyti, sureguliuoti arba patikrinti jų būklės; pasirengti važiuoti saugiai.

14. Papildomi valdymo įtaisai. Šios NK vertinamos tik po dviejų egzaminuotojo įspėjimų: „Prašau patikrinti valdymo įtaisus ir įrangą“. Turi būti skirta pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo:

14.1. NK – naudojasi bet kuriuo papildomu įtaisu netinkamai;

14.2. NK – netinkamai sureguliuotas / užsegtas saugos diržas;

14.3. NK – veda variklį, pasirinkęs netinkamą pavarą arba neišjungęs sankabos;

14.4. NK – bando antrą kartą užvesti variklį, kai jis jau veikia.

15. Sankabos valdymas:

15.1. NK – be reikalo ilgai važiuoja nevisiškai įjungęs sankabą (įskaitant manevrus mažu greičiu);

15.2. NK – laiko koją ant / virš sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip penkiolika sekundžių;

15.3. NK – per greitai atleidžia sankabos paminą;

15.4. NK – netinkamai valdo sankabos paminą, perjungdamas pavaras;

15.5. NK (A1, A, B1, B ir BE kategorijos) – važiuodamas mažu greičiu netinkamu būdu valdo sankabos paminą;

15.6. NK – laiko nuspaudęs sankabos paminą artėdamas prie posūkio, važiuodamas juo arba laiko nuspaudęs sankabos paminą nuo trijų iki penkių (imtinai) sekundžių;

15.7. NK – be reikalo užgesina variklį;

15.8. SPK – šešis kartus užgesina variklį;

15.9. SPK – šešis kartus važiuoja išjungta sankaba.

16. Akceleratoriaus valdymas:

16.1. NK – netinkamai valdo akceleratoriaus paminą arba motociklo kuro padavimo reguliatorių (droselį);

16.2. NK – per daug nuspaudžia akceleratoriaus paminą arba motociklo kuro padavimo reguliatorių (droselį), kai sankaba išjungta ar nevisiškai įjungta.

17. Pavaros pasirinkimas:

17.1. NK – pasirenka pavarą, neatitinkančią: situacijos, transporto priemonės greičio, techninių duomenų ir važiavimo sąlygų;

17.2. NK – važiuoja įjungęs neutralią pavarą nuo trijų iki penkių (imtinai) sekundžių;

17.3. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – spaudžia automatinės pavarų dėžės selektoriaus mygtuką, kai iš žemesnių pavarų diapazono (1, 2, 3 pozicijos) persijungia į važiavimo pavarą („Drive“ pozicija);

17.4. NK – bando jungti / jungia pavarą neišjungęs sankabos.

17.5. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – per daug triukšmingai jungia pavaras;

17.6. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – neperjungia pavaros iš antro karto;

17.7. NK (A1 ir A kategorijos) – atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą netinkamai naudoja pavaras, kad papildomai stabdytų varikliu, tuo pailgindamas stabdymo kelią;

17.8. SPK – šešios pasikartojančios pavaros pasirinkimo NK.

18. Vairo valdymas:

18.1. NK – neišlaiko pasirinktos trajektorijos: nukrypsta nuo trajektorijos, trūkčiodamas sukinėja vairą; yra neatidus netinkamai vairuojamųjų ratų padėčiai, palikdamas stovėti transporto priemonę ar pradėdamas važiuoti;

18.2. NK – bent vienu ratu įvažiuoja į kelkraštį arba atsiremia į šaligatvio kraštą, bet neužvažiuoja ant jo;

18.3. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – suka vairą netinkamu būdu:

18.3.1. deda rankas ant vairo iš vidaus;

18.3.2. suka vairą tik viena ranka, išskyrus važiavimą atbuline eiga ir transporto priemonės valdymo įtaisų naudojimą;

18.3.3. suka vairą vienos rankos delnu;

18.3.4. per daug suka vairą, kai transporto priemonė nejuda;

18.3.5. laiko vairą sukryžiavęs rankas ar kitokiu būdu, kuris riboja judesius vairu.

18.4. SPK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – šešios pasikartojančios 18.1 arba 18.2 punktuose nurodytos vairo valdymo NK.

19. Stabdymas:

19.1. NK – netinkamai stabdydamas leidžia transporto priemonei pajudėti į priekį;

19.2. NK – neišlaiko transporto priemonės vietoje nei stovėjimo, nei darbiniu stabdžiu, kai ji stovi. Ši NK nevertinama, kai koja perkeliama nuo stabdžių ant akceleratoriaus paminos;

19.3. NK – valdo stabdžių paminą netinkamu būdu;

19.4. NK – neišlaiko vietoje transporto priemonės, sustabdęs įkalnėje, t. y. leidžia jai pariedėti atgal, bet greitai pasitaiso ir nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;

19.5. NK – (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) blokuoja ratus (taip pat atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą), bet greitai pasitaiso;

19.6. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – stipriai spaudžia darbinio stabdžio paminą važiuodamas posūkiu;

19.7. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – važiuoja nevisiškai išjungęs stovėjimo stabdį arba naudoja jį be reikalo, bet tai netrukdo transporto priemonei judėti;

19.8. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – stabdo kaire koja;

19.9. NK (A1 ir A kategorijos) – nenaudoja užpakalinio rato stabdžio lėtindamas greitį ar sustodamas;

19.10. NK (A1 ir A kategorijos) – blokuoja užpakalinį ratą (taip pat atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą), bet greitai pasitaiso;

19.11. NK (A1 ir A kategorijos) – netinkamai naudoja stabdžius važiuodamas posūkiu, apvažiuodamas kampus (gaireles).

20. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:

20.1. NK – nesilaiko eismo juostos ribų, išskyrus atvejus, kai egzaminuojamasis privalo keisti padėtį važiuojamojoje dalyje dėl susidariusios eismo situacijos;

20.2. NK – važiuojamojoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos, t. y. nemato kelio priekyje ir nekoreguoja pasirinktos trajektorijos, taip pat nepersirikiuoja iš vienos eismo juostos į kitą;

20.3. NK – nepasitraukia dešiniau, kur tai įmanoma, važiuodamas keliu, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Ši NK vertinama vieną kartą, važiuojant bet kuriuo kelio ruožu (gatve);

20.4. NK – be reikalo važiuoja kairiąja eismo juosta. Ši NK nevertinama, jei važiuojant dešiniąja juosta reikia dažnai persirikiuoti dėl joje stovinčių transporto priemonių arba jei reikia važiuoti tiesiai, o iš dešiniosios juostos sankryžoje galima sukti tik į dešinę, arba eismas kitoje juostoje intensyvus;

20.5. NK – sustabdo transporto priemonę netinkamoje vietoje (maršrutinio transporto sustojimo vietoje ar pan.);

20.6. SPK – šešios pasikartojančios padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje NK.

21. Padėties pasirinkimas manevruojant:

21.1. NK (B1 ir B kategorija) – pasirinko netinkamą padėtį, pradėdamas transporto priemonės pastatymo į laikiną stovėjimo vietą atbuline eiga lygiagrečiai, įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, t. y. arčiau kaip 50 cm arba toliau kaip 1 m atstumu iš šono nuo stovinčios transporto priemonės (gairelių);

21.2. NK (B1 ir B kategorija) – pabaigus transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą:

21.2.1. transporto priemonė stovi nelygiagrečiai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui;

21.2.2. bent vienas transporto priemonės ratas yra toliau kaip 40 cm atstumu nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;

21.2.3. transporto priemonė yra arčiau kaip 1 m arba toliau kaip 2 m atstumu nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (gairelių).

21.3. NK (B1 ir B kategorija) – pabaigus transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą atbuline eiga įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą transporto priemonė stovi:

21.3.1. nelygiagrečiai greta stovinčiai transporto priemonei (gairelėms) ar stovėjimo vietą žyminčioms linijoms;

21.3.2. arčiau kaip 50 cm arba toliau kaip 1 m atstumu nuo greta stovinčios transporto priemonės;

21.3.3. toliau kaip 40 cm atstumu nuo stovėjimo vietos pabaigą žyminčios linijos.

21.4. NK (B1 ir B kategorija) – atlikdamas transporto priemonės pastatymo atbuline eiga lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą nuvažiavo daugiau kaip 3 m nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo ar gairelių);

21.5. NK (B1 ir B kategorijos) – atlikdamas manevrą tris kartus jungė atbulinės eigos pavarą;

21.6. NK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – sustojo daugiau kaip 1 m atstumu prieš rampos imitatorių arba eismo juostos pabaigą, atlikdamas 2 priedo 9.1 punkte aprašytą manevrą;

21.7. NK (B1 ir B kategorijos) – važiuodamas atbuline eiga su posūkiu į dešinę arba į kairę sustojo daugiau kaip 1 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;

21.8. SPK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – šešis ar daugiau kartų sustojo daugiau kaip 1 m atstumu prieš rampos imitatorių arba eismo juostos pabaigą, atlikdamas 2 priedo 9.1 punkte aprašytą manevrą.

22. Padėties pasirinkimas, sukant į dešinę:

22.1. NK – prieš posūkį transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;

22.2. NK – pradėjus sukti, transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukama per plačiai ir posūkis užbaigiamas per arti priešingos krypties eismo juostos;

22.3. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – baigdamas posūkį į dešinę bet kuria transporto priemonės dalimi be reikalo įvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą.

23. Padėties pasirinkimas, sukant į kairę:

23.1. NK – prieš posūkį (apsisukimą) transporto priemonė yra ne eismo juostoje, nelygiagreti ženklinimui, toliau nei būtina nuo priešingų krypčių eismo srautus skiriančios (pažymėtos ar nepažymėtos) linijos arba skiriamosios juostos;

23.2. NK – suka būdamas per toli nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto vienpusio eismo kelyje;

23.3. NK – pasuka priekinius ratus į kairę laukdamas posūkio, išskyrus situacijas, kai tai yra būtina;

23.4. NK – suka plačiai, važiuoja per daug į dešinę nuo važiuojamųjų dalių sankirtos centro, kur eismo sąlygos to nereikalauja;

23.5. NK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą arba išvažiuodamas iš jos nežymiai išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.

24. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:

24.1. NK – nesižvalgo ir nestebi viso kelio priekyje, iš šono ir už transporto priemonės;

24.2. NK – pasukdamas galvą per atitinkamą petį netikrina per užpakalinio vaizdo veidrodžius nematomos kelio dalies kiekvieną kartą apvažiuodamas kliūtį, persirikiuodamas į kitą eismo juostą arba kelių išsiskyrimo ar jungimosi vietoje. Ši NK ne visada gali būti vertinama, jei egzaminuojamasis vairuoja C, CE, D ar DE kategorijos transporto priemonę;

24.3. NK – nepasižiūri atgal prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga. Ši NK taip pat vertinama, kai egzaminuojamasis vairuoja B1 arba B kategorijos transporto priemonę ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga pasižiūri atgal tik per užpakalinio vaizdo veidrodžius;

24.4. NK – per ilgai atitraukia dėmesį nuo važiavimo krypties, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;

24.5. SPK – šešios situacijos ir daugiau, kai reikia patikrinti per užpakalinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį, bet per petį nepasižiūrima.

25. Veidrodžių naudojimas:

25.1. NK – nežiūri į užpakalinio vaizdo veidrodžius prieš sulėtindamas, sustabdydamas transporto priemonę, įvažiuodamas į posūkį, persirikiuodamas, išvažiuodamas iš kelio ar įvažiuodamas į kelią, artėdamas prie bet kokios kliūties;

25.2. NK – per ilgai (pagal situaciją) žiūri į užpakalinio vaizdo veidrodį;

25.3. NK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – nesinaudoja išoriniais užpakalinio vaizdo veidrodžiais, kai žiūri atgal važiavimo atbuline eiga manevro metu, t. y. žiūri per langą, kad galėtų valdyti transporto priemonę. Atsitiktiniai žvilgsniai leistini.

26. Įspėjamųjų signalų naudojimas:

26.1. NK – tinkamai neparodo posūkio signalo, kad įspėtų apie savo ketinimus, kai tai būtina;

26.2. NK – nerodo posūkio į dešinę signalo prieš išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos;

26.3. NK – rodo klaidingos krypties posūkio signalą. Ši NK vertinama, jei egzaminuojamasis suka į priešingą pusę, nei rodo signalą;

26.4. NK – neišjungia posūkio signalo per penkias sekundes po to, kai posūkis ar persirikiavimas buvo baigtas;

26.5. NK – išjungia posūkio signalą per anksti, t. y. anksčiau nei posūkis ar persirikiavimas pradėtas ar baigtas, ir daugiau jo nebeįjungia;

26.6. NK – rodo posūkio signalą be reikalo ir gali suklaidinti kitus eismo dalyvius;

26.7. SPK – šešios pasikartojančios įspėjamųjų signalų naudojimo NK.

27. Eismo pavojų įvertinimas:

NK – netinkamai ar nepakankamai greitai reaguoja į eismo pavojų.

28. Sprendimų priėmimas:

28.1. NK – tinkamai neįvertina greičio ir atstumo iki kitų transporto priemonių pradėdamas važiuoti, važiuodamas per sankryžą, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą ar įvažiuodamas į kelią;

28.2. NK – sustoja tinkamai, bet esant saugiam tarpui transporto sraute nesiryžta važiuoti;

28.3. NK – be reikalo sustoja ir nevažiuoja toliau, kai nėra transporto priemonių ar pėsčiųjų, kuriems galėtų trukdyti, o kelias yra laisvas;

28.4. NK – be reikalo duoda kelią kitam eismo dalyviui, t. y. netinkamai taiko važiavimo pirmumo taisykles.

29. Saugaus atstumo pasirinkimas:

29.1. NK – laikosi mažesnio kaip per dvi sekundes, bet didesnio kaip per vieną sekundę nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės;

29.2. NK – nepalankiomis eismo sąlygomis laikosi mažesnio kaip per keturias sekundes, bet didesnio kaip per dvi sekundes nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės. Egzaminuotojas privalo įvertinti papildomus (didesnius) atstumus, kurių turi laikytis C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E, DE ir T kategorijų transporto priemonių vairuotojai;

29.3. NK – važiuodamas 50 km/h ar didesniu greičiu laikosi mažesnio kaip 1,2 m šoninio atstumo iki stovinčių, priešpriešiais ar ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių, pėsčiųjų, einančių važiuojamąja kelio dalimi, kliūčių važiuojamosios dalies pakraštyje. Šoninis atstumas gali būti mažesnis nei 1,2 m, jei greitis yra mažesnis ir nesudaroma pavojinga situacija;

29.4. NK – sustabdo transporto priemonę, palikdamas nepakankamą tarpą iki priešais sustojusios transporto priemonės. Tarpas turi būti pakankamas, kad egzaminuojamasis prireikus galėtų apvažiuoti priešais sustojusią transporto priemonę, nevažiuodamas atbuline eiga;

29.5. NK – važiuoja arčiau kaip 30 cm nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ar šaligatvio arba kairiojo važiuojamosios dalies krašto ar šaligatvio vienpusio eismo kelyje. Ši NK nevertinama, kai egzaminuojamasis važiuoja trumpą kelio atkarpą nedideliu greičiu.

30. Greičio pasirinkimas:

30.1. NK – įsibėgėja per greitai arba per lėtai, neatsižvelgdamas į eismo sąlygas;

30.2. NK – važiuoja per greitai konkrečioje situacijoje, bet neviršija leistino greičio. Ši NK vertinama, kai egzaminuojamasis važiuoja didesniu nei tinkama greičiu;

30.3. NK – važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10–15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja;

30.4. NK – nepasiekia reikiamo greičio, atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą.

31. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:

31.1. NK – sustabdo transporto priemonę taip, kad ji išsikiša už „Stop“ linijos (ženklo „Stop“ linija);

31.2. NK – ketindamas sankryžoje pasukti į kairę, neįvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą laukti saugaus tarpo transporto sraute, kai tai dera daryti;

31.3. NK – nepakankamai supranta eismo reguliavimo signalus, t. y. per ilgai delsia, nors gali važiuoti nekliudydamas kitiems eismo dalyviams;

31.4. NK – ketindamas sankryžoje pasukti į kairę, netinkamai įvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą paskui pirmąją transporto priemonę. Ši NK vertinama, kai egzaminuojamajam važiuoti leidžia šviesoforo (reguliuotojo) signalas.

32. Nuoseklumas:

32.1. NK – pasirenka netinkamą transporto priemonės valdymo sistemos seką;

32.2. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – netinkamai atidaro sukabinimo įtaiso kablio / smaigo užrakto žiotis, besiruošdamas atkabinti / prikabinti priekabą;

32.3. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – nesaugiai įtraukia priekabos atramas, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.

33. Pusiausvyra ir motociklo valdymas (A1 ir A kategorijos):

33.1. NK – neišlaiko pusiausvyros, važiuodamas koja atsiremia į žemę;

33.2. NK – neišlaiko lėtai einančio pėsčiojo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus mažu greičiu;

33.3. SPK – daugiau kaip penkis kartus neišlaiko pusiausvyros ir nesuvaldo motociklo.

34. Sėdėsena (A1 ir A kategorijos):

34.1. NK – važiuoja kojų pirštais atsirėmęs į paminas;

34.2. NK – važiuoja keliais neliesdamas kuro bako;

34.3. NK – nepasvyra motociklu taip, kad saugiai važiuotų posūkyje;

34.4. NK – važiuoja laikydamas galvą netinkamoje padėtyje;

34.5. NK – važiuoja sėdėdamas (atsitraukia) per toli nuo kuro bako;

34.6. NK – važiuoja slidinėdamas iš vienos pusės į kitą per sėdynę (balną);

34.7. NK – važiuoja bet kurią ranką atitraukęs nuo vairo be tinkamos priežasties, bet neprarasdamas pusiausvyros ir valdymo.

 

IV. KRITINĖS KLAIDOS

35. Papildomi valdymo įtaisai:

35.1. KK – neužsisega saugos diržo, kai tai yra būtina;

35.2. KK – naudojasi mobiliuoju telefonu laikydamas jį rankoje tuo metu, kai transporto priemonė juda arba stovi, bet variklis neišjungtas;

35.3. KK (A1 ir A kategorijos) – pradeda važiuoti su nuleista atramine šonine kojele.

36. Sankabos valdymas:

36.1. KK (A1 ir A kategorijos) – pakelia priekinį ratą, nes blogai valdo sankabą arba per greitai įsibėgėja;

36.2. KK – važiuoja nuspaudęs sankabos paminą daugiau kaip penkias sekundes;

36.3. KK – užgesina variklį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

37. Pavaros pasirinkimas:

37.1. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – jungia atbulinės eigos pavarą, kai važiuoja į priekį, arba važiavimo į priekį pavarą, kai važiuoja atbuline eiga, arba transporto priemonės su automatine pavarų dėže stovėjimo („Park“ pozicija) pavarą, kai transporto priemonė juda;

37.2. KK – važiuoja įjungęs neutralią pavarą daugiau kaip penkias sekundes.

38. Vairo valdymas (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A):

38.1. KK – nesuvaldo (neišlaiko) vairo;

38.2. KK – atitraukia abi rankas nuo vairo, kai transporto priemonė juda.

39. Stabdymas:

39.1. KK – be reikalo staigiai stabdo ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

39.2. KK – neišlaiko transporto priemonės vietoje, sustabdęs ją įkalnėje, t. y. leidžia transporto priemonei pariedėti atgal, ir greitai nepasitaiso (sudaro potencialiai pavojingą situaciją);

39.3. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – stipriai spaudžia stabdžių paminą, taip blokuodamas transporto priemonės ratus bei priversdamas juos slysti, ir greitai nepasitaiso;

39.4. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – be reikalo važiuoja laikydamas koją ant stabdžių paminos. Ši KK vertinama tik po dviejų egzaminuotojo įspėjimų: „Prašau patikrinti valdymo įtaisus ir įrangą“. Turi būti skirta pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo;

39.5. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – įjungia stovėjimo stabdį važiuodamas ir nesuvaldo transporto priemonės;

39.6. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – pradeda važiuoti, palikęs įjungtą stovėjimo stabdį ir greitai nepasitaiso, t. y. transporto priemonės ratai stabdomi arba neįmanoma pajudėti iš vietos. Ši KK vertinama tik po dviejų egzaminuotojo įspėjimų: „Prašau patikrinti valdymo įtaisus ir įrangą“. Turi būti skirta pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo;

39.7. KK (A1 ir A kategorijos) – blokuoja priekinį ratą (taip pat ir atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą);

39.8. KK (A1 ir A kategorijos) – blokuoja užpakalinį ratą (taip pat ir atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą) ir greitai nepasitaiso;

39.9. KK (A1 ir A kategorijos) – nuolat spaudžia stabdžių paminą / svirtį (stabdžių signalas veikia gana ilgą laiką), kai transporto priemonė juda. Vertindamas šią KK, egzaminuotojas privalo būti tikras, kad klaida įvyko ne dėl stabdžių signalo jungiklio gedimo. Ši KK nevertinama, kai egzaminuojamasis atlieka specialiuosius važiavimo siaura juosta, aštuoniuke arba gyvatėle manevrus.

40. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:

40.1. KK – pasirenka netinkamą trajektoriją / persirikiuoja važiuojamųjų dalių sankirtoje ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

40.2. KK – netinkamai lenkia arba apvažiuoja į kairę sukančią transporto priemonę;

40.3. KK – sustoja, kur sustoti draudžiama;

40.4. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – važiuoja taip, kad trečdalis transporto priemonės ar daugiau be reikalo yra priešpriešinio eismo juostoje;

40.5. KK (C1, C, C1E ir CE kategorijos) – važiuoja tiesiai per sankryžą toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta;

40.6. KK (A1 ir A kategorijos) – važiuoja per arti priešingų krypčių eismo srautus skiriančios linijos (paženklinta arba nepaženklinta važiuojamoji dalis), eismo juostos linijos ar dešiniojo / kairiojo važiuojamosios dalies krašto ar kelkraščio, sudarydamas potencialiai pavojingą situaciją. Ši KK taip pat vertinama, kai bet kuri motociklininko kūno dalis yra priešpriešinio eismo juostoje.

41. Padėties pasirinkimas manevruojant:

41.1. KK (B1 ir B kategorija) – pabaigus transporto priemonės pastatymo atbuline eiga į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, bent vienas dešinysis transporto priemonės ratas yra toliau kaip 80 cm nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;

41.2. KK (B1 ir B kategorija) – pabaigus transporto priemonės pastatymo atbuline eiga į laikino stovėjimo vietą įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė stovi toliau kaip 1,5 m atstumu nuo greta stovinčios transporto priemonės (gairelių);

41.3. KK (B1 ir B kategorija) – atlikdamas transporto priemonės pastatymo atbuline eiga į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, nuvažiavo daugiau kaip 5 m nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo ar gairelių);

41.4. KK (B1 ir B kategorijos) – nesugebėjo atlikti manevro tris kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą;

41.5. KK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – pabaigus specialųjį pastatymo prie rampos važiavimo manevrą transporto priemonė stovi daugiau kaip 2 m atstumu prieš rampos imitatorių.

42. Padėties pasirinkimas, sukant į dešinę:

42.1. KK – suka iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į dešinę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje KK;

42.2. KK – užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

42.3. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – suka taip, kad trečdalis transporto priemonės arba daugiau be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą.

43. Padėties pasirinkimas, sukant į kairę:

43.1. KK – suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į kairę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje KK;

43.2. KK – užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

43.3. KK (visos kategorijos, išskyrus A1 ir A) – suka taip, kad trečdalis transporto priemonės arba daugiau įvažiuojant į posūkį arba išvažiuojant iš jo be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą;

43.4. KK (A1 ir A kategorijos) – sukdamas į kairę bet kokia motociklo ar kūno dalimi išsikiša į priešpriešinio eismo juostą ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

44. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:

44.1. KK – nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą ar nereguliuojamą sankryžą;

44.2. KK – nukreipia žvilgsnį nuo važiavimo krypties ir sudaro pavojingą arba potencialiai pavojingą situaciją. Taip pat tikrindamas per užpakalinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį;

44.3. KK (B1 ir B kategorija) – važiuodamas atbuline eiga neatsisuka pasižiūrėti atgal, kas vyksta šalia ir už transporto priemonės.

45. Įspėjamųjų signalų naudojimas:

KK – netinkamai rodo posūkio signalą ir taip sudaro pavojingą situaciją.

46. Sprendimų priėmimas:

46.1. KK – įvažiuoja ir sustabdo transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, važiuojamųjų dalių sankirtoje, kurioje arba už kurios yra kliūtis, arba geležinkelio pervažoje;

46.2. KK – užsidegus geltonam arba raudonam šviesoforo signalui, neišvažiuoja iš važiuojamųjų dalių sankirtos, kai buvo įvažiavęs į ją ketindamas sukti į kairę. Ši KK vertinama, kai egzaminuojamasis nepasinaudoja saugiu tarpu transporto sraute išvažiuoti iš važiuojamųjų dalių sankirtos;

46.3. KK – neduoda kelio (nepraleidžia) transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams. Ši KK nevertinama, jei egzaminuojamasis važiuoja, nes negali duoti kelio dėl kitų eismo dalyvių veiksmų.

47. Saugaus atstumo